Kada verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą?

Nebūtina laukti didelės krizės, kad būtų prasminga kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Kartais pakanka pastebėti, kad įprasti būdai susitvarkyti su sunkumais nebepadeda taip, kaip anksčiau, arba kad tam tikros situacijos, jausmai ar santykių modeliai nuolat kartojasi.

Ilgalaikis stresas ir perdegimas

Ilgai trunkanti įtampa darbe ar kasdienybėje gali palaipsniui sekinti. Gali atsirasti nuovargis, dirglumas, sunkumas atsipalaiduoti, mažėti motyvacija ar jaustis, kad jėgų atkurti vidinę pusiausvyrą vis mažiau.

Psichologinė pagalba gali būti naudinga ieškant būdų geriau suprasti savo ribas, poreikius ir tai, kas padeda atkurti pusiausvyrą.

Krizės ir gyvenimo pokyčiai

Skyrybos, netektys, migracija ir kiti svarbūs gyvenimo pokyčiai gali pareikalauti daug vidinių išteklių.

Net ir tada, kai pokytis buvo pasirinktas sąmoningai, prisitaikymas prie naujos situacijos gali būti nelengvas. Pokalbis su specialistu gali padėti geriau suprasti savo reakcijas ir ieškoti būdų prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.

Nerimas ir prislėgta nuotaika

Kreiptis verta, kai nerimas, baimės, liūdesys, nuotaikų svyravimai ar prislėgta savijauta ima reikšmingai veikti kasdienį gyvenimą.

Svarbu ne tik tai, kaip stipriai žmogus išgyvena tam tikrą sunkumą, bet ir kiek jis trukdo ilsėtis, dirbti, palaikyti santykius ar jaustis savimi.

Pasitikėjimas savimi ir santykiai

Psichologinės pagalbos galima ieškoti ir dėl nepasitikėjimo savimi, žemos savivertės, santykių sunkumų ar socialinės atskirties jausmo.

Kartais žmogus pastebi, kad skirtinguose santykiuose kartojasi panašūs konfliktai, sunku išsakyti savo poreikius, nustatyti ribas ar išlaikyti artumą. Tokių situacijų tyrinėjimas gali padėti geriau suprasti save ir savo santykį su kitais.

Kai sunkumai pasireiškia kūnu ar elgesiu

Sename puslapyje taip pat buvo minima, kad pagalbos ieškoma patiriant įvairius kūno pojūčius ar nusiskundimus, kuriems nerandama aiškios organinės priežasties, taip pat susiduriant su valgymo sunkumais ar stipriomis baimėmis.

Tokiais atvejais svarbu neatmesti medicininio įvertinimo ir, esant poreikiui, bendradarbiauti su kitų sričių specialistais. Psichologinė ar psichoterapinė pagalba gali būti viena iš bendro pagalbos proceso dalių.

Ko galima siekti psichoterapijoje?

Psichoterapijos tikslai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi, tačiau dažnai siekiama:

• geriau suprasti savo emocijas ir poreikius;
• lengviau įveikti stresines situacijas;
• stiprinti pasitikėjimą savimi;
• realiau vertinti savo galimybes;
• tobulinti elgesio ir socialinius įgūdžius;
• kurti ir palaikyti artimus santykius;
• gerinti bendrą savijautą ir nuotaiką;
• mažinti gyvenimą apsunkinančius simptomus.

Ar mano problema pakankamai rimta?

Tai nėra klausimas, į kurį reikia atsakyti prieš kreipiantis.

Kartais pirmasis susitikimas ir yra vieta, kur galima ramiai aptarti, kas vyksta, kiek tai trukdo kasdieniam gyvenimui ir kokia pagalbos forma galėtų būti tinkamiausia.

Svarbu ne problemos „dydis“, o tai, kaip ji veikia Jūsų gyvenimą ir ar jaučiate, kad norėtumėte daugiau aiškumo, palaikymo ar pokyčio.